Viduramžiais didikams buvo neįprasta valgyti salotas ir žalias daržoves. Tik XVII a. pradžioje Boguslovui Radvilai pamėgus žalumynus, jie atsirado ant bajorų stalų specialiuose padėkluose.
Lietuviai dievina ruginę duoną. Ji sparčiai paplito XIV amžiuje, o pagonybės laikais ji buvo aukojama ugnies, žemės bei vandens dievams. Beje, mėsą lietuviai mėgo rūkyti dar pagonybėje. Tokiais mėsos gardėsiais mėgavosi ir mūsų vienintelis karalius Mindaugas.
su marinuotais agurkėliais, marinuotu svogūnu, kaparėliais ir putpelės kiaušinio tryniu. Patiekiamas su skrudintais duoniukais (gali būti 🚫).
su spanguolių čatniu ir rugine duonele (gali būti 🚫)
Rūkyta žuvis, sūrio spurgytės, džiovinta mėsa, kiaulių ausytės, kepta duona.
Keturių rūšių mėsyčių asorti, keturių rūšių sūriai iš mažųjų Lietuvos ūkių, viena rūšis raugintų daržovių arba grybų, šaltalankių uogienė, džiovinti duoniukai
su stirniena, baravykais ir žirnių piurė (gali būti 🌿🚫)
su žolelėmis
Trijų rūšių užtepėlės, patiekiamos su rugių sėlenų traškučiais (gali būti 🚫)
patiekiamos su vytintais vynuoginiais pomidorais, graikiniais riešutais, ridikėliais, uogomis, vyšniniais pomidoriukais ir mėlynių pagardu
patiekiamos su vytintais vynuoginiais pomidorais, graikiniais riešutais, ridikėliais, vyšniniais pomidoriukais ir mėlynių pagardu
patiekiamos su vytintais vynuoginiais pomidorais, graikiniais riešutais, ridikėliais, uogomis, vyšniniais pomidoriukais ir mėlynių pagardu
🌿 – veganiškas patiekalas, ✅ – vegetariškas patiekalas, 🚫 – patiekalo sudėtyje nėra gliuteno.