Iki XVIII a. šakutė buvo laikoma keistenybe prie stalo, nors daugelis jau seniai turėjo šaukštus ir peilius. Paprastai tik turtingiausieji kiekvienas turėdavo savo lėkštes ir puodelius. Žemesnių luomų atstovai indais dalindavosi poromis.

Įprasta buvo naudotis storomis neraugintos duonos lėkštėmis, kurios būdavo suvalgomos kartu su maistu arba atiduodamos vargšams ar šunims. Laikui bėgant duonos lėkštes pakeitė kvadratinės pliauskelės su apskritu įdubimu viduryje.